Brangūs seserys ir broliai,
Baigiantis Vyskupų sinodo 16-osios eilinės generalinės asamblėjos pirmajai sesijai, norime kartu su jumis padėkoti Dievui už gražią ir turtingą patirtį, kurią ką tik patyrėme. Šį palaimingą laiką išgyvenome gilioje bendrystėje su jumis visais. Mus palaikė jūsų maldos, nešė jūsų lūkesčius, klausimus, taip pat ir baimes. Prieš dvejus metus popiežiaus Pranciškaus prašymu pradėjome ilgą įsiklausymo ir įžvalgos procesą, atvirą visai be išimties Dievo tautai, kad, vedami Šventosios Dvasios, galėtume «eiti kartu» kaip misionieriai mokiniai, sekantys Jėzumi Kristumi.
Rugsėjo 30 d. Romoje vykusi sesija buvo svarbus žingsnis šiame procese. Daugeliu atžvilgių tai buvo nauja patirtis. Pirmą kartą popiežiaus Pranciškaus kvietimu vyrai ir moterys dėl savo krikšto buvo pakviesti sėsti prie vieno stalo ir dalyvauti ne tik šios Vyskupų sinodo asamblėjos svarstymuose, bet ir balsavimuose. Kartu, turėdami vienas kitą papildančius pašaukimus, charizmas ir tarnystes, įdėmiai klausėmės Dievo žodžio ir kitų patirties. Naudodamiesi pokalbio Dvasioje metodu, nuolankiai dalijomės savo bendruomenių visuose žemynuose turtais ir vargais, stengdamiesi įžvelgti, ką Šventoji Dvasia nori pasakyti Bažnyčiai šiandien. Ypač patyrėme, kaip svarbu skatinti abipusius mainus tarp lotyniškosios tradicijos ir krikščioniškųjų Rytų tradicijų. Be to, broliškų delegatų iš kitų Bažnyčių ir bažnytinių bendruomenių dalyvavimas labai praturtino mūsų diskusijas...