Įžanga
«Mes tvirtiname, kad Bažnyčia ne tik turi misiją, bet ir pati yra misija. «Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu» (Jn 20, 21): Bažnyčia gauna savo misiją iš Kristaus, Tėvo siųstojo. Šventosios Dvasios palaikoma ir vedama, ji skelbia ir liudija Evangeliją tiems, kurie jos nežino ar nepriima, teikdama pirmenybę vargšams, kurios šaknys glūdi Jėzaus misijoje. Taip ji prisideda prie Dievo karalystės, kurios «sėkla ir pradžia» (plg. LG 5), atėjimo» (Vyskupų sinodo XVI eilinės generalinės asamblėjos pirmosios sesijos santrauka [RoS], 8a). Augti kaip sinodalinei Bažnyčiai yra konkretus būdas kiekvienam ir visiems kartu atsiliepti į šį kvietimą ir šią misiją. Sinodiniuose susitikimuose dalyvavę broliai ir seserys, ypač pirmosios sesijos dalyviai, konkrečiai patyrė Bažnyčios vienybę ir daugialypiškumą. Net tokiame amžiuje kaip mūsų, paženklintame didėjančios nelygybės, aršių poliarizacijų ir nuolatinio konfliktų sprogimo, Bažnyčia Kristuje yra vienybės su Dievu ir vienybės tarp žmonių ženklas bei įrankis ir yra pašaukta būti vis labiau matoma. Klausydamasi Šventosios Dvasios, priimdama Šventojo Rašto liudijimą ir su tikėjimu stebėdama laiko ženklus, ji gali suderinti skirtumus kaip Kristaus slėpinio neišsemiamo turtingumo išraišką. Todėl Sinodo patirtis kaip vienybės įvairovėje praktika yra pranašiškas žodis, skirtas pasauliui, kuriam sunku patikėti, kad taika ir darna yra įmanomos.
Šį tekstą taip pat galima rasti TRADICINĖ KINŲ KALBA, KINIEČIŲ SUPAPRASTINTAS, FRA, ITA, ESP ir POR.