Tai intensyvaus dvasingumo metas. Popiežiaus Pranciškaus mirtis mus visus giliai palietė, todėl meldžiame Viešpatį priimti jį į savo ramybę ir apdovanoti už tarnystę Bažnyčiai. Kartu dėkojame Dievui už Šventojo Tėvo Leono XIV išrinkimą, kuris iškart padrąsino mus tęsti savo įsipareigojimą sinodo kelyje, primindamas, kad esame "misionieriška Bažnyčia, Bažnyčia, kuri tiesia tiltus, puoselėja dialogą, visada pasirengusi priimti išskėstomis rankomis, kaip ir ši vieta. visus, kuriems reikia mūsų meilės, mūsų buvimo, mūsų dialogo ir mūsų meilės1".
Būtent šis įsitikinimas giliai gaivina Vyskupų sinodo XVIᵉ eilinės generalinės asamblėjos baigiamąjį dokumentą "Už sinodinę Bažnyčią: bendrystė, dalyvavimas, misija", kuris buvo patvirtintas 2024 m. spalio 26 d. pasibaigus antrajai Sinodo asamblėjos sesijai. Sinodinė Bažnyčios forma tarnauja jos misijai, o kiekvienas Bažnyčios gyvenimo pokytis yra skirtas tam, kad ji galėtų geriau skelbti Dievo karalystę ir liudyti Viešpaties Evangeliją mūsų laikų vyrams ir moterims.
Tai yra raktas į tai, kaip ištikimai aiškinti BŽD ir, svarbiausia, kaip jį taikyti praktikoje. Gyvename pasaulyje, kuris grimzta į nesibaigiančią smurto ir karo spiralę, pasaulyje, kuriame vis sunkiau kurti susitikimo ir dialogo erdves, siekiant bendrojo gėrio ir taikos. Jam labiau nei bet kada reikia Bažnyčios, mokančios būti "Kristuje, kaip sakramente, t. y. ir artimo susivienijimo su Dievu, ir visos žmonijos vienybės ženklu bei priemone" (Lumen gentium, Nr. 1; plg. FD, Nr. 56). Įvairiuose šio pasaulio kontekstuose Sinodas "yra tolesnio Susirinkimo priėmimo aktas, pratęsiantis jo įkvėpimą ir atgaivinantis jo pranašišką galią šiandienos pasauliui" (FD, Nr. 5).
Būtent šios misijos neatidėliotinumas skatina mus eiti Sinodo įgyvendinimo keliu, už kurį visi pakrikštytieji yra atsakingi. Daug vietinių Bažnyčių visose pasaulio dalyse entuziastingai vykdo šią užduotį. Norėtume joms padėkoti ir pakviesti dosniai tęsti šį kelią: taip jos atlieka vertingą tarnystę visai Bažnyčiai. Šis tekstas gali suteikti jiems orientyrų ir, svarbiausia, paskatinti dalytis savo iniciatyvomis prisidedant prie platesnio bažnytinio įžvalgumo. Kitos Bažnyčios vis dar svarsto, kaip pradėti įgyvendinimo etapą, arba yra pradiniame etape. Raginame jas drąsiai žengti pirmyn, laisvai ir drąsiai įveikiant pasipriešinimą ir sunkumus, nesvarbu, ar tai būtų praktiniai, ar fundamentalūs dalykai: jos taip pat gali įnešti vertingą indėlį ir visai Bažnyčiai būtų nuostolinga, jei jų balsas liktų nutildytas.
Sinodo generalinis sekretoriatas ir toliau yra pasirengęs išklausyti visus suinteresuotuosius, juos lydėti, remti jų pastangas ir, svarbiausia, prisidėti prie dialogo tarp Bažnyčių skatinimo ir keitimosi dovanomis tarp Bažnyčių visos Bažnyčios ir jos vienybės labui.
