Brangūs broliai ir seserys,
Džiaugiuosi galėdamas būti su jumis Romos katedroje: popiežius yra Romos vyskupas, o aš esu krikščionis su jumis ir vyskupas jums. Dėkoju kardinolui vikarui už žodžius, kuriais jis pradėjo šį susitikimą, kurį išgyvenu kaip didelį vyskupo apkabinimą su savo tauta.
Sveikinu Vyskupų tarybos narius, parapijų kunigus, visus diakonus, vienuolius ir brolius bei visus jus, kurie čia atstovaujate savo parapijoms. Dėkoju jums už jūsų mokinystės džiaugsmą, už jūsų pastoracinį darbą, už naštas, kurias nešiojate ir kurias nuimate nuo pečių daugybės žmonių, besibeldžiančių į jūsų bendruomenių duris.
Jėzaus žodžiai samarietei, kuriuos ką tik girdėjome Evangelijoje, šiuo sudėtingu istoriniu laikotarpiu dabar skirti mums, Romos Bažnyčiai: «Jei tik žinotum Dievo dovaną» (Jn 4, 10). Šiai pavargusiai moteriai, atėjusiai prie šulinio karščiausią dienos valandą, Jėzus apreiškia, kad yra gyvasis vanduo, amžinai malšinantis troškulį, trykštantis šaltinis, kuris niekada neišsenka: tai pats Dievo gyvenimas, dovanotas žmogui. Ši dovana yra Šventoji Dvasia, kuri numalšina mūsų troškulį ir drėkina mūsų sausrą, skleisdama šviesą mūsų kelyje. Šventasis Lukas Apaštalų darbuose taip pat vartoja žodį «dovana» Šventajai Dvasiai, kuriančiajai Dvasiai, gebančiai visa atnaujinti, pavadinti.
Per sinodo procesą Dvasia išreiškė bažnytinio atsinaujinimo viltį, galinčią atgaivinti bendruomenes, kad jos augtų Evangelijos stiliumi, artumu Dievui ir tarnyste bei liudijimu pasaulyje.
Po ilgo klausymosi ir diskusijų laikotarpio sinodo proceso vaisius visų pirma buvo paskatinimas didinti tarnysčių ir charizmų vertę, remiantis krikšto pašaukimu, centre iškeliant santykį su Kristumi ir priimant brolius ir seseris, pradedant nuo pačių vargingiausiųjų, dalijantis jų džiaugsmais ir skausmais, viltimis ir sunkumais. Taip išryškėja sakramentinis Bažnyčios pobūdis, o Bažnyčia, kaip Dievo meilės žmonijai ženklas, yra pašaukta būti privilegijuotu kanalu, kad gyvasis Dvasios vanduo pasiektų visus. Tam reikia, kad šventoji Dievo tauta būtų pavyzdinga. Kaip žinome, sakramentalumas ir pavyzdingumas yra dvi pagrindinės Vatikano II Susirinkimo ekleziologijos ir popiežiaus Pranciškaus hermeneutikos sąvokos. Prisiminkime, kaip stipriai jis įsidėmėjo patristinę mysterium lunae temą, t. y. Bažnyčią, matomą Kristaus šviesos atspindžiu, jos santykį su Juo, teisingumo saule ir tautų šviesa.